Jovitos Tautkevičiūtės nuotr.
Pornografinio turinio svetainės nuolat patenka į pirmąjį dešimtuką tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad apie 95 proc. vyrų bent kartą yra žiūrėję pornografinį turinį. Tačiau ar galime teigti, kad tai nėra problema, o tik laisvų žmonių laisvas pasirinkimas?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad maždaug 5 proc. pornografiją žiūrinčių asmenų turi kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimą. Priklausomybių temomis konsultuojantis Simonas Schwarzas Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso metu pasakojo, kas yra šis sutrikimas, kaip jis veikia žmogų ir kaip galima padėti jį turinčio žmogaus artimiesiems.
Ką tai reiškia žiūrovams?
Simonas konsultuoja į jį besikreipiančius vyrus, kurie nebegali kontroliuoti savo seksualinio elgesio – intensyvių, pasikartojančių seksualinių impulsų, potraukių bei paskesnių veiksmų. Tokiais atvejais pornografija, pradžioje žiūrima kartą per mėnesį, ilgainiui pareikalauja 6–8 val. per dieną. Dažnai ji žiūrima užuot dirbus, leidus laiką su šeima ar nuėjus laiku miegoti.
Vienaip yra, kai tai žmogaus pasirinkimas ir jam šis elgesys nekelia problemų. Visgi, anot Simono, į jį kreipiasi žmonės, kurių gyvenime ši priklausomybė yra problemų šaknis: byra šeima, prarandamas darbas, išleidžiami tūkstančiai pornografijos svetainėse ar sekso paslaugoms. Vyrai ateina jausdami šios kompulsyvios elgsenos pasekmes, kurios jų gyvenimą daro nepakenčiamą, beviltišką, bet jie patys negali to atsisakyti. Būtent taip įvardijami šio sutrikimo simptomai: kontrolės praradimas, kančios ir beviltiškumo jausmas ir besitęsiantis elgesys, nepaisant neigiamų pasekmių.
Kaip „užsikabinama“?
Kodėl beveik 5 proc. gyventojų Lietuvoje turi šį sutrikimą? Kodėl pastaruosius 15 metų ši problema intensyvėja? Simonas pateikė tris esminius veiksnius: didėjantį pornografijos vartojimą lemia įperkamumas, anonimiškumas ir lengva prieiga. Akivaizdu, kad internetas paryškino visus šiuos tris aspektus.
Vaikai Lietuvoje pirmą kartą su pornografija susiduria maždaug 12–13 metų amžiaus. Anot Simono, pas jį lankosi nė dvidešimties neturintys vyrai, teigiantys, jog šią problemą turi jau bene dešimt metų. „Kuo jaunesni pradeda, tuo didesnė tikimybė, kad užsikabins. Paauglystėje vystosi mūsų smegenys, jos labai plastiškos. Tai pats geriausias laikas įgyti kokią priklausomybę“, – tikina Simonas.
Socialiniai tinklai taip pat prisideda prie šios problemos. Tyrimo metu mokslininkai sukūrė 13-mečių vartotojų „TikTok“ paskyras ir pastebėjo, kad jau po 10 minučių naudojimosi šioje paskyrose „TikTok“ pradėjo rodyti pornografinį turinį.
Pornografija patraukia, nes ji atlieka tam tikrą emocinę funkciją – padeda pamiršti neigiamas emocijas: nerimą, stresą. Patyrus įvairias traumas ir grįžtant sunkiems prisiminimams, pornografija padeda nukreipti mintis į šalį. Pornografija ir kompulsyvus seksualinis elgesys tam tikra prasme leidžia pajusti ryšį su kitu, pakelti savivertę ar net pasijusti mylimiems. Simonas pažymi, kad dažnai pornografija tampa ramsčiu krizės metu, pavyzdžiui, patiriant patyčias. Tačiau tai nėra sveikas emocijų valdymo mechanizmas.
„Pornografija ir seksualinis elgesys yra labai galingas ginklas siekiant suvaldyti mūsų emocijas ir jausmus. Bet jo kaina didelė. Mes bėgame nuo problemų ir jausmų, kurių nenorime jausti“, – teigia Simonas.
Santykio iliuzija
Po paskaitos vykusioje diskusijoje iškeltas dar vienas svarbus klausimas: ar pornografija neprisideda prie vienišumo epidemijos? Anot Simono, pornografija apsunkina tikrus santykius, nes kuria iliuziją – netikrovišką vaizdinį – kaip atrodo seksas, kaip atrodo santykiai. Pornografiniuose filmuose aktoriai visuomet laimingi, aistringai besimėgaujantys lytiniais santykiais. Tikri santykiai daug komplikuotesni, o seksas nebūtinai toks aistringas ir žavingas. Jei pornografija pagrindinis šaltinis, iš kurio mokomasi santykių, tuomet jiems ir lytiniam gyvenimui nustatomi netikroviški standartai. Viena vertus, jauni žmonės pradeda abejoti savimi: ar jie pakankamai seksualūs, žavūs, ar sugebės taip patenkinti partnerį? Kita vertus, pornografija jau patenkina ryšio poreikį, o tikras santykis atrodo per daug sudėtingas, reikalaujantis perlipti per save, investuoti į santykį.
Ką daryti?
Remdamasis konsultavimo patirtimi Simonas pateikė gaires, ką daryti siekiant tvarkyti šį sutrikimą:
- Nemeluoti sau. Pats sunkiausias žingsnis – pripažinti, kad nebekontroliuoji situacijos. Tačiau šis žingsnis svarbiausias.
- Kalbėti apie problemą. Tik išėjus iš anonimiškumo, pradėjus kalbėti apie problemą, situacija gali pasitaisyti.
- Apriboti prieigą. Įjungus kūrybiškumą ir pasitelkus technologines priemones (pvz., programėles turiniui filtruoti).
Jei visa tai nepadeda, anot Simono, verta ieškoti pagalbos:„Gali būti, kad be pagalbos išsivaduoti iš šios priklausomybės bus sunku, o nieko nedarant, problema tik gilės.“ Remdamasis konsultavimo patirtimi Simonas pabrėžė, jog reikia nusiteikti, kad atsisveikinimas su pornografija bus skaudus. Anot jo, tai tarsi gedėjimo procesas, nes pornografija buvo „geras, ištikimas draugas, padėjęs kiekvienoje bėdoje“.
Pornografija ir Bažnyčia
Kalbėdamas apie Bažnyčios vaidmenį sprendžiant šią problemą Simonas pabrėžė, kad Bažnyčioje turime išmokti kalbėti apie seksualumą. Kalbėti ne tik apie tai, kaip svarbu skaistumas, bet ir pripažinti, kad labai sunku gyventi skaisčiai. Taip pat kalbėti apie seksualumą su vaikais anksčiau, nei jie susidurs su pornografija.
O kalbant su turinčiais šią problemą svarbiausia jų negėdinti: „Turime suprasti, kad tie, kas turi seksualumo problemų, jau patiria daug gėdos. Ir nereikia jos stiprinti. Tai tik atstums“, – teigia Simonas. „Padėkime priimti Dievo gailestingumą dėl padarytų seksualinių nuodėmių“, – ragina Simonas, pridurdamas, jog neretai sutinka vyrus, kuriems atrodo, jog Kristaus aukos ant kryžiaus nebeužtenka, kad jiems būtų atleista. Bažnyčios tikslas – pranešti, kad Jėzaus aukos užtenka.
Kita vertus, ir Bažnyčia nėra apsaugota nuo seksualinių nuodėmių: „Bažnyčia smarkiai prisidirbusi seksualinių nuodėmių fronte. Ir Lietuva nėra išskirtinė pasauliniame kontekste. Mes turime apsaugoti aukas – turime jas priimti ir pasitikėti jų istorijomis“, – teigia Simonas. Apaštalas Paulius laiškuose Bažnyčiai jau tuomet barė tikinčiuosius dėl seksualinių nuodėmių. Tad tai besitęsianti Bažnyčios kova, kurioje ji turi būti itin budri.
Pagalba:
Savipagalbos grupės Lietuvoje sa-lt.lt.
Online kursas priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems (anglų k).
pivotalrecovery.org.
Nemokama blokavimo programa telefonams
Shiftyourphone.com/content-filter/
Galima kreiptis:
Simon Schwarz
+370 64612248