E. Levin nuotr.
Per birželio 11 dieną Gailestingumo kongrese vykusį teminį susitikimą teisininkas Vilius Bernatonis pristatė įvairaus amžiaus poroms skirtą Šeimų universiteto programą. 1960 m. Ispanijoje ją sukūrė Tarptautinė šeimos plėtros organizacija, padedama keleto studentų, kurie tuo metu augino mažus vaikus, norėjo tapti geresniais tėvais ir pagerinti poros tarpusavio santykius. Programa sulaukė didžiulė susidomėjimo visame pasaulyje ir dabar taikoma jau 68 šalyse.
Susitikimo pradžioje Vilius Bernatonis iškėlė klausimą: ar mokate gerai klausytis? Ar žinote, kas tai yra? Atsakydamas pateikė keturis klausymosi būdus. Pirmasis – tai paprasčiausiai netrukdyti kitam išsakyti savo nuomonę ar mintis. Antrasis – gebėti kelti klausimus ir aktyviai domėtis pašnekovu, trečiasis – tai klausyti ir iš tiesų suprasti, o ketvirtasis – mokėti klausyti, suprasti ir pajusti, kaip jaučiasi kitas žmogus.
O kaip klausytis, kad ne tik išgirstume, bet ir prisimintume, ką sako pašnekovas, ir paverstume veiksmu tai, ką išgirdome? Čia Vilius Bernatonis pateikė statistiką, kuri iliustruoja ir Šeimų universiteto pasirinkto modelio sėkmę. „Iš to, ką išgirstame, prisimename vos 5 proc. Tai, ką perskaitome, – 10 proc., kas pademonstruojama vaizdais ar bandymu – 30 proc., apie ką diskutuojame – 50 proc., o tai, ką darome, prisimename net 75 proc. Būtent paskutiniais dviem metodais ir remiasi Šeimų universiteto modelis“, – teigia Vilius Bernatonis.
Šeimų universiteto programos grindžiamos atviros diskusijos principu: pora, naudodamasi jau aprašytomis įvairių šeimų situacijomis, aptaria, ką perskaito, o vėliau apie tai diskutuoja su kitomis poromis. Šeimų universitete galima rinktis keturis kursus pagal vaikų amžių arba pačiai porai ir jos tarpusavio santykiams skirtą kursą. Kiekvieną kursą sudaro šeši atvejai, kur aprašyti įvairūs šeimų gyvenimo etapai. Taigi taikomas diskusijos ir veiksmo principas. Poros gali iš karto nuo diskusijų pereiti prie konkrečių veiksmų.
Kaip realiai veikia šis metodas? Pirmiausia, aptariant aprašytą atvejį, įvardijami perskaityto šeimos gyvenimo aprašymo faktai. Tada šie faktai atskiriami nuo šeimos narių nuomonės apie juos, aptariama šeimos istorija, problemos ir galimi sprendimo būdai. Diskusija vyksta poroje, vėliau grupėje ir galiausiai yra moderuojama, analizuojami įvairūs šeimos gyvenimo aspektai. Kadangi aptariamas ne konkretus pačios poros gyvenimas ir iššūkiai, tai suteikia daugiau erdvės ir laisvės išsakyti savo nuomonę. Galiausiai pamatoma, kad poros gyvenimas ir grupėje aptartas atvejis turi nemažai bendrų dalykų, o tai leidžia nesijausti vieniems su savo sunkumais. „Pamatoma, kad ir kitos poros jų patiria, turi savų iššūkių ir tai yra visiškai normalu“, – teigė Vilius Bernatonis.
Pavyzdžiui, vienas iš dažnai santuokinio gyvenimo pradžioje pasitaikančių iššūkių yra baimė susilaukti antro vaikelio, ypač jei pirmasis nėštumas buvo sunkus ar buvo komplikacijų, po gimdymo rūpinantis naujagimiu kankino bemiegės naktys. Taip pat buvo nemažai liudijimų, kad pora net planavo skirtis, bet atėjo į Šeimų universitetą ir taip liko kartu. „Skyrybos tikrai ne išeitis, ypač jei pora dar ateina kartu į tokius kursus“, – pabrėžė jau 15 metų Šeimų universiteto susitikimus moderuojantis Vilius Bernatonis. Tad Šeimų universitetas yra puiki priemonė santykiams šeimoje gerinti ir iš naujo atrasti vienam kitą. Diskusijos metodas itin efektyvus, nes diskutuojant (o vėliau išsakytas mintis perkeliant į praktiką) šeimos gyvenimas keičiasi, labai efektyviai formuojasi nauji įpročiai.