E. Levin nuotr.
Verslumas ir tikėjimas daugeliui atrodo tarsi du skirtingi pasauliai. Verslas dažnai siejamas su pelno siekiu, konkurencija, turto kaupimu ir stereotipais apie savanaudiškumą, puikybę ar net nesąžiningumą. Neretai manoma, kad sėkmingas verslininkas rūpinasi tik savo interesais, o didelių rezultatų neįmanoma pasiekti be kompromisų su sąžine. Bet ar tikrai taip yra? Susitikimas su Lietuvos verslininku Robertu Dargiu Pasauliniame Apaštaliniame Gailestingumo kongrese atskleidė kitą verslo pusę, kurioje svarbi vieta tenka vertybėms, atsakomybei ir rūpinimusi žmogumi. Jis priminė, kad kiekvienoje veikloje, net ir versle, yra vietos gerumui.
Robertas Dargis nelaiko savęs religingu žmogumi. Vis dėlto pabrėžia, kad tiki Dievą ir jaučia Jo pagalbą savo gyvenime. Verslininkas teigia nekaltinantis Dievo ir tuomet, kai viskas klostosi ne taip, kaip tikėjosi. Dvasiniams klausimams, anot jo, tenka svarbi vieta kasdieniuose apmąstymuose.
„Dažnai nekalbame apie dvasinius dalykus ar net juos pamirštame – atėjau apie juos priminti“, – taip savo dalyvavimą kongrese paaiškino verslininkas. Jo nuomone, šiandien gyvenimo tempas itin spartus: žmonės daug dirba, daug vartoja, stokoja laiko artimiesiems ir pernelyg susitelkia į materialinę gerovę. Todėl Gailestingumo kongresas yra svarbi proga kalbėti apie dvasinį pasaulį, dorybes, atsakomybę, viltį ir kitus esminius gyvenimo dalykus. Pasak Roberto Dargio, būtent šios vertybės dažnai lieka nuošalyje ir prisimenamos tik per religines šventes ar ruošiantis išpažinčiai.
Verslininkas kaip kūrėjas
Roberto Dargio teigimu, galima įžvelgti netikėtą Dievo ir verslininko panašumą. Kiekvienas verslininkas tam tikra prasme yra kūrėjas. Dievas sukūrė pasaulį ir žmogų, o verslininko pašaukimas – kurti naujas paslaugas, idėjas, darbo vietas ir galimybes kitiems žmonėms.
Verslininkas įsitikinęs, kad sėkmės pagrindas yra vidinis troškimas kurti. Jo paties patirtis rodo, kad net ir turint labai nedaug išteklių galima pasiekti daug, jei netrūksta ryžto ir tikėjimo idėja.
„Pradėjome veiklą trise. Išsinuomojome nedidelį kabinetą, kuriame stovėjo keturios kėdės. Neturėjome pinigų – turėjome tik norą kurti. Būtent tas noras ir buvo vienas svarbiausių mūsų variklių. Dar nebuvome iki galo išgryninę visų veiklos mechanizmų, tačiau buvome alkani, daug dirbome ir žinojome, kad galime pasiūlyti kokybiškesnį produktą nei kiti. Todėl žmonės mumis patikėjo“, – prisimena Robertas Dargis.
Sėkmingą verslą Robertui Dargiui padėjo kurti ne tik žmonių pasitikėjimas, bet ir gebėjimas numatyti, kokių pokyčių atneš rytojus. Jo teigimu, ši savybė būdinga daugeliui verslininkų, nors dažniausiai ji įgyjama su patirtimi. Vis dėlto dar svarbiau gebėti mąstyti: kai žmogaus protas išlieka atviras ir smalsus, bet kada gali gimti idėja, galinti pakeisti pasaulį. Tačiau idėjos neužtenka – ją reikia įgyvendinti kuo geriau. Anot Roberto Dargio, visa turime siekti atlikti aukščiausiu lygiu, nes tai yra kiekvieno kūrėjo atsakomybė ir misija.
Verslas neatsiejamas nuo rizikos – verslininkai nuolat stebi rinkos tendencijas, ieško naujų galimybių ir svarsto, kokias idėjas ar sprendimus būtų galima pritaikyti savo šalyje. Tačiau, pasak Roberto Dargio, vien materialiniais dalykais gyventi negalima. Jo vadovaujama įmonė nuolat remia skurstančius žmones, prisideda prie pagalbos Ukrainai ir kitų socialinių iniciatyvų. Nors visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie verslininkus.
Vertybės svarbiau už stereotipus
„Žmonės visada kažką pasako arba parašo socialiniuose tinkluose – esą verslininkas yra gobšus, nesąžiningas, niekada nesidalys uždirbtais pinigais. O aš manau, kad kiekvienas verslininkas pirmiausia turi turėti tvirtą vertybių sistemą. Tai yra vienas svarbiausių dalykų. Tik po to galima kalbėti apie jo profesiją ar veiklą. Negalime vertinti žmogaus pagal stereotipus – visi turime siekti gyventi dorybingai“, – sako Robertas Dargis.
Kalbėdamas apie visuomenėje paplitusius stereotipus, Robertas Dargis prisimena XIX amžiaus literatūroje vaizduojamus verslininkus. Dažnai jie apibūdinami kaippraturtėję kitų dėka – mokėję darbuotojams menką atlyginimą, nesirūpinę jų darbo sąlygomis. Pasak verslininko, vertybių stoka būdinga ne tik tuo laikotarpiu, bet ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvoje. „Iki 1990-ųjų neturėjome laisvės, negalėjome net laisvai išvykti iš savo šalies. Žmonės buvo baudžiami net už tokius dalykus kaip džinsų gamyba ar prekyba. Iš tų laikų iš dalies ir kilo stereotipas, kad verslininkas yra sukčius. Kai okupacija baigėsi, staiga atgavome laisvę, tačiau nežinojome, kaip ja naudotis. O juk kartu su laisve visada ateina ir atsakomybė“, – sakė Robertas Dargis.
Klaidos – mokestis už augimą
Pasak Roberto Dargio, ir šiandien daugeliui žmonių vis dar sunku prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Tai matyti įvairiose srityse – politikoje, ekonomikoje, švietimo srityje. Neretai laukiama, kol svarbiausius sprendimus priims valstybė, o problemas išspręs kažkas kitas. Verslininko nuomone, ypač svarbu ugdyti laisvus ir savarankiškus mokytojus, nebijančius prisiimti atsakomybės ir išeiti iš komforto zonos. Juk sunku tikėtis, kad drąsūs, iniciatyvūs ir rizikos nebijantys vaikai užaugs aplinkoje, kurioje patys ugdytojai vengia iššūkių.
„Šiuolaikiniai žmonės nenori įtampos, streso ar sunkaus darbo. Jie nori gyventi kuo lengviau. Daugelis nepradeda verslo, nes bijo nesėkmės ar bankroto. Tačiau visi turime išmokti įveikti kliūtis, valdyti stresą, blaiviai vertinti aplinką ir nebijoti gyvenimo pokyčių“, – sako Robertas Dargis.
Robertas Dargis įsitikinęs, kad bankrotas versle dar ne gyvenimo pabaiga. Kalbėdamas apie klaidas, jis ragino jų nebijoti ir nesigailėti priimtų sprendimų. Pasak verslininko, nesėkmė ne visada reiškia, kad idėja buvo bloga, – kartais ji tiesiog aplenkia savo laiką. Prisiminė atvejį, kai pasiūlė sprendimą, kuriam visuomenė dar nebuvo pasirengusi. Vis dėlto būtent tokia patirtis padeda augti, kaupti žinias ir judėti pirmyn. Anot Roberto Dargio, kiekviena klaida yra investicija į ateitį, juk mokslas nebūna nemokamas. Todėl nesėkmes dera vertinti ne kaip praradimus, o kaip mokestį už įgytą patirtį ir pamokas, kurios vėliau padeda priimti geresnius sprendimus.
Pasak Roberto Dargio, žmogus auga nuolat tobulėdamas ir būdamas pasirengęs keistis. Jis pabrėžia, kad geresnis gyvenimas reikalauja pastangų, tačiau daugelis žmonių bijo nežinomybės ir pokyčių. „Buvo laikotarpis, kai man reikėjo greitai išmokti anglų kalbą, kad galėčiau bendrauti su užsienio partneriais, ir man tai pavyko. Kiekvienas žmogus turi investuoti į save, mokytis ir nebijoti keistis“, – sako Robertas Dargis.
Pagarba žmogui ir bendruomenės svarba
Per diskusiją Robertas Dargis pasidalijo vertybėmis, kuriomis vadovaujasi tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime. Pabrėžė, kad svarbiausia – pagarba žmogui ir atsakingas požiūris į darbuotojus. „Asmeniškai kalbėjausi su iš darbo išeinančiais žmonėmis, visiems išmokėjau sąžiningas kompensacijas. Nebuvo nė vieno mėnesio, kad darbuotojai liktų be atlyginimo. Iki šiol palaikau ryšį su buvusiais kolegomis ir džiaugiuosi jų sėkme“, – sakė verslininkas.
Kalbėdamas apie visuomenės iššūkius Robertas Dargis palietė ir bendruomeniškumo temą. Nors krikščionybė moko mus būti dėmesingus vieni kitiems, šiandien vis dažniau pastebimas didėjantis individualizmas. Pasak verslininko, žmonės nenoriai tariasi, ieško kompromisų ar sprendžia problemas kartu. Kaip pavyzdį pateikė dažną svajonę turėti namą kuo toliau nuo kaimynų – tai atspindi ne tik privatumo poreikį, bet ir silpnėjantį bendruomeniškumą. Anot Roberto Dargio, stipri visuomenė kuriama tuomet, kai žmonės geba bendradarbiauti, gerbti vieni kitus ir ieškoti bendrų sprendimų.