Peržengiantis žemynus, kultūras ir net politinius režimus. Per daugiau nei 35 metus Alfa kursas pasiekė dešimtis milijonų žmonių visame pasaulyje, perkeitė gyvenimus tų, kurie čia sutiko Jėzų ir atrado tikėjimą. Šiame pokalbyje Alfa kurso pradininkas ir įkvėpėjas Nicky’is Gumbelas atskleidžia, kaip šis kursas tapo vienu sėkmingiausių evangelizacijos projektų, iki šiol stebinančių savo vaisias. Ko šiandien trokšta žmogus ir ką Alfa gali pasiūlyti šiuolaikiniam pasauliui?
Viename savo interviu dalijotės, kad Evangelijos žinia visada išlieka ta pati, ir mes jos negalime keisti, nepaisant kultūrinių pokyčių. Visgi teigiate, kad norint pasiekti šiandienos žmogų, ypač jauną, šios žinios kultūrinė forma (angl. cultural package) turi prie jo prisitaikyti. Ar galėtumėte šią mintį išplėsti? Kokie yra svarbiausi šios kultūrinės formos bruožai?
Šv. Paulius laiške romiečiams rašo, kad Evangelija „yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam“. (Rom 1, 16) Taigi, jei Evangelijos žinią pakeisime, ji praras galią. Kai kurie žmonės bando tai daryti manydami, kad jaunimas nepriims Kristaus kryžiaus ir prisikėlimo. Tačiau nemažai yra ir tų, kurie ne tik iškraipo Evangelijos žinią, bet ir palieka nepakeistą jos kultūrinę formą. Tai – dviguba žala. Jei nepakeisi formos, žmonės neišgirs žinios. Todėl kiekviena karta privalo atrasti būdą, kaip naujai skelbti Evangeliją, pritaikyti prie jos sau artimą kultūrą, muziką ir pan.
Būtent tai atsispindi mūsų Alfa kurse. Ši karta nenori, kad jai būtų pamokslaujama. Ji nori būti girdima. Ką jauni žmonės mėgsta? Kartu valgyti. Tą darė ir Jėzus – valgė su savo mokiniais. Taigi, atėjusieji į Alfa kursą drauge valgo, tada žiūri 25 min filmą. Juk ką nors žiūrėti Youtube ar savo telefone irgi yra labai įprasta. Stengiamės, kad Alfa vaizdo įrašai būtų dinamiški, kadrai keistųsi greitai. Tai atliepia šiuolaikinio žmogaus dėmesio išlaikymo įpročius. Po filmo peržiūros diskutuojame grupelėse, čia kiekvienas yra išklausomas. Šios diskusijų grupelės remiasi Patarlių knygos 20 skyriaus 5 eilute, kurioje rašoma, kad kiekvieno žmogaus širdis yra tarsi gilus šulinys, o išmintingas žmogus geba iš jo pasisemti. Kitaip tariant, per filmą mes skelbiame Evangeliją, o diskusijose mes klausomės svečio, užduodami jam klausimus, kurie padeda atverti širdies turtus. Visą savo tarnystę, nuo pat jos pradžios, Jėzus klausdavo ir klausydavosi. Jis klausdavo: „O ką jūs galvojate?“ Taip darome ir Alfa kurse. Štai, pavyzdžiui, kai kurso metu kalbamės apie kryžių, klausiame: „Ar kam nors iš čia esančių teko atleisti?“ Antrasis klausimas: „Ar kam nors iš jūsų teko prašyti atleidimo?“ Šiomis temomis užmezgamos neįtikėtinai įdomios diskusijos. Juk nėra žmogaus, kuris per visą savo gyvenimą nebūtų kam nors atleidęs ar pats prašęs atleidimo. Trečiasis diskusijos klausimas skamba taip: „Kokie apmąstymai kyla išgirdus mintį, kad Dievas atleidžia?“ Taip gali geriau pažinti vienas kitą, pasisemti iš to gilaus šulinio, esančio kiekvieno žmogaus širdyje.
Alfa kursą sudaro 10 susitikimų. Jie neįpareigojantys, paprasti, nekeliantys nejaukumo. Čia nėra spaudimo ar įtampos. Tai smagus būdas ieškoti atsakymų į didžiuosius gyvenimo klausimus, tokius kaip: kodėl aš čia esu? Koks mano gyvenimo tikslas? Ar yra gyvenimo prasmė? Kas bus po mano mirties? Evangelija yra Geroji Naujiena, tačiau mums reikia atrasti tinkamus būdus jai skelbti. Tai ir turiu galvoje kalbėdamas apie nekintančios Evangelijos žinios nešimą tokia forma, „įpakuoti“ ją taip, kad pasiektų ir X, ir tūkstantmečio, ir Z, o dabar ir naująją, Alfos, kartą. Alfa kursas vienas iš bandymų (bet tikrai ne vienintelis) pasiūlyti šią naują formą.
Alfa kursas tapo viena sėkmingiausių evangelizacijos iniciatyvų pasaulyje. Kaip tai prasidėjo ir kada supratote, kad jūsų gyvenimo pašaukimas glaudžiai siejasi su lyderyste šiame kurse?
Nebuvau krikščionis nuo mažumės. Mano tėtis buvo Vokietijos žydas, pabėgėlis. Nei jis, nei mama nėjo į Bažnyčią. Paauglystėje tapau ateistu. O 18-os, kai buvau pirmo kurso studentas Kembridžo universitete, perskaičiau šią knygą (parodo knygą) – Naująjį Testamentą. Evangelijoje Jėzus rašo: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10). Žvelgdamas atgal supratau, kiek daug neteisybės yra pasaulyje, bet didžiausia jų – nugyventi savo gyvenimą taip nieko ir neišgirdus apie Jėzų. Stipriausias meilės aktas – padėti žmogui pažinti Jėzų. Įvairiais būdais bandžiau tai padaryti. Deja, daugelis jų buvo nesėkmingi arba net davė priešingą rezultatą. Pavyzdžiui, eidavau gatve su klausimynu ir kalbindavau žmones: „Ką valgei pusryčiams?“ Paskutinis klausimas būdavo: „Ar norėtum pasikviesti Jėzų į savo gyvenimą?“ Beldėmės į namų duris, o žmonės galvodavo, kad esame Jehovos liudytojai. Taigi, praėjau daug nevykusių kelių.
Tuomet užmačiau Alfa kursą, kuris tuo metu jau egzistavo. Mes nesukūrėme Alfos, bet pritaikėme ją į Bažnyčią nevaikštantiems. Ir taip šis kursas išjudėjo. Visgi nesu įsikabinęs į Alfa kursą. Man tai yra būdas, kuriuo galiu padėti žmonėms susitikti Jėzų. Dažnai sakau: „Jei rasiu tam geresnę priemonę, palikęs Alfa kursą, pasirinksiu ją“. Paskutinį kartą Alfa kursą organizavome mūsų namuose kartu su dukra ir žentu. Daugybės ten dalyvavusių žmonių gyvenimai pasikeitė. Alfa vis dar veikia. Daugiau nei 30 milijonų žmonių įvairiuose pasaulio kraštuose praėjo šį kursą. Vis dar girdime atsivertimo istorijas, vis dar gaunu laiškų iš žmonių, kurių gyvenimas po Alfa kurso pasikeitė. Todėl tai tęsiame. Mūsų tikslas – iki 2033 m., kai minėsime 2000 metų po Jėzaus prisikėlimo, padaryti Alfa kursą prieinamą kiekvienam šios planetos gyventojui. Popiežius Pranciškus video sveikinime, skirtame mūsų Lyderystės konferencijai, kalbėjo apie šią 2033 m. viziją. Žinau, kad Katalikų Bažnyčia yra rimtai į tai įsitraukusi. Biblijos vertėjai stengiasi išversti Naująjį Testamentą į visas pasaulio kalbas. O mūsų darbas iki tų metų Velykų – pasirūpinti Alfa kurso prieinamumu kiekvienam.
Visą straipsnį skaitykite ateitis.lt