D. Morozovos nuotr.
Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso popietinių užsiėmimų metu teisėjų pora Davidas ir Kathrine Mackie iš Škotijos kalbėjo apie Škotijos kalėjimų bei teisingumo sistemą ir apie tai, kodėl nusikaltimus padarę jaunuoliai taip dažnai ir vėl sugrįžta į kalinimo įstaigas; ar įmanoma ir kaip išeiti iš šio užburto rato?
Kathrine Mackie teisėja tapo dar 1978 m. Iš pradžių jos specializacija buvo civilinės bylos, o vėliau ji ėmė specializuotis medicinos teisės srityje. Ilgus savo karjeros metus ji dirbo įvairiuose Škotijos teismuose, taip pat Aukščiausiajame Škotijos ir Edinburgo teisme. Tačiau esminis Mackie nuopelnas Škotijos teisinei sistemai – požiūris į nuteistuosius, pasak jos pačios, į asmenį orientuotas žvilgsnis: „Privalome atsižvelgti į nusikaltimą padariusio žmogaus situaciją. Į kalėjimą patekę jauni žmonės labai dažnai yra išgyvenę sunkių, trauminių patirčių, serga psichinėmis ligomis. Be to, jauno žmogaus smegenys visiškai susiformuoja tik dvidešimt penkerių. Juk niekas neatsikelia vieną rytą ir nenusprendžia tapti nusikaltėliu“, – teigė Kathrine Mackie. Todėl, anot teisėjos, itin svarbu, kad teisinė sistema netraumuotų dar labiau ir nuteistasis nepakliūtų į situaciją, kai į kalėjimą sugrįžtama nuolatos.
Kevino istorija: nuo priklausomybės iki pagalbos kitiems
Šiuo metu pagrindinė Kathrine veikla yra padėti žmonėms, siekiantiems nebesugrįžti į įkalinimo įstaigas. Škotija, deja, kaip ir Lietuva, pasižymi vienu didžiausių kalinių skaičiumi Europoje. Tačiau būtent Škotijoje patys kaliniai pradėjo iniciatyvą „Aid & Abet“, kai buvę kaliniai padeda šiuo metu kalintiesiems pasirengti išėjimui į laisvę.
Viskas prasidėjo nuo kalinio vardu Kevinas, su kuriuo Kathrine pavyko užmegzti asmeninį santykį. Pačioje teisminio proceso pradžioje jis pasakė, kad nori tik kuo greičiau patekti į kalėjimą ir kad niekam daugiau nėra tinkamas. Tuo metu teisiamasis vogė tam, kad galėtų toliau vartoti narkotikus. Kathrine su juo dažnai kalbėdavosi ir taip pradėjo domėtis jo gyvenimu, kaip jis užaugo, ką išgyveno. Ji taip pat nuolat jo klausdavo, kaip galėtų padėti jam keistis. Vėliau, po nuosprendžio, lankydavo vyrą kalėjime.
Per tą laiką Kevinas labai pasikeitė – pradėjo reflektuoti savo vaikystę, patirtis, kelti klausimus, kaip galėtų grįžti į prasmingą gyvenimą. Kalėjime sutiko ir kitą vyrą, kurį įkvėpė jo sveikimo istorija. Tad išėję iš kalėjimo jie įsteigė kaliniams skirtą programą, kuri ne tik padeda sėkmingai sugrįžti į visuomenę, bet ir išgyti iš priklausomybių, įgyti realių įgūdžių ir, pirmiausia, suprasti save bei sėkmingai keistis. Žinoma, kelias nėra lengvas. „Kaliniams labai sunku pripažinti, kad jie turi trauminę patirtį ir negali valdyti situacijos, tačiau tik šiuo keliu einant įmanoma keistis ir prisiimti atsakomybę“, – teigia Kathrine.
Škotijos reformos mažina pakartotinį nusikalstamumą
Šalia šios nevyriausybinės organizacijos parengtos programos „Aid & Abet“, Škotijoje veikianti valstybinė prevencijos programa, kuria siekiama sėkmingesnės integracijos išėjus į laisvę, yra laikoma viena pažangiausių Europoje.
Nuo 2016 m. čia pradėtos taikyti į bendruomenę orientuotos teisingumo priemonės, kai trumpesni nei 12 metų sulaikymai keičiami neapmokamu darbu, taip grąžinant bendruomenei skolą, kurią padarė nusikaltimas. Ši strategija yra itin veiksminga dviem aspektais – 55 proc. sumažėjo asmenų, nuteistų trumpiems laikotarpiams, o tų, kuriems buvo skirtas darbas bendruomenėje, sugrįžimo į kalėjimo procentas šiuo metu tesiekia vos 28 proc.
Taigi, pokyčiai tikrai įmanomi, tik tam reikia visos bendruomenės pastangų ir indėlio. Čia itin svarbus vaidmuo tenka socialiniams darbuotojams, kurie yra tarsi pirmoji instancija, padedanti užkirsti kelią nusikaltimams ir skatinanti sėkmingą integraciją. Taip pat reikšmingi ir psichologai, kurie stebi nuteistuosius ir skiria atitinkamą psichologinį arba priklausomybių ligų gydymą. Itin įdomus pavyzdys, siekiant visapusiškos reabilitacijos, yra bendradarbiavimas su kariuomene.
Kathrine papasakojo apie jaunuolį, kuriam buvo itin sunku priimti kritiką, jis iškart užsidegdavo ir nebegalėdavo suvaldyti emocijų. Šiam jaunuoliui buvo pritaikytas dvylikos dienų kursas: jis turėjo gyventi kartu su kariais miške ir kartu su kitais mokytis dirbti komandoje, įveikti įvairius sunkumus, išmokti atrasti skirtingus problemų sprendimo būdus. Tai turėjo itin teigiamą poveikį jo emocijų valdymui ir prisidėjo prie to, kad jis nebesugrįžtų į kalėjimą.
Gailestingumas kaip pokyčio pradžia
Taigi, labai svarbu pirmiausia suprasti priežastis, dėl kurių nusikaltimą padarę asmenys elgiasi vienaip ar kitaip. „Pirmiausia reikia žiūrėti į gyvą žmogų, o ne į jo nusikaltimus ir į tai, kokią bausmę reikia pritaikyti“, – pabrėžė Kathrine. Ir tęsė, kad šiame procese itin svarbūs trys elementai: gailestingumas, asmeninė pagalba, dėmesys ir sunkus darbas, o su gera komanda tikrai viskas įmanoma.