Susitikimai mieste
2026-06-10

Tai asmeninis Sebastiano liudijimas apie jo sūnaus ligą ir sunkią šeimos kelionę. Ši istorija atskleidžia, kaip tikėjimas ir meilė teikia stiprybės, vilties ir vienija išbandymų metu. Liudijimas apie gydančią Dievo meilę.

Tarptautinio Alfa kurso ir jaunimo lyderių Lietuvoje seminaras-diskusija apie Bažnyčios atsaką į naujos kartos atvirumą tikėjimui bei mūsų visų indėlį auginant šią kartą Bažnyčioje.

Ekskursijoje pasakojama apie pirmąsias erdves, kuriose kabojo pagal s. Faustinos viziją nutapytas Gailestingumo paveikslas. 1934 m. pal. M. Sopočka buvo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios rektorius. Per ekskursiją bus galima apžiūrėti pačią bažnyčią, daugiau sužinoti apie pal. M. Sopočkos sprendimą ką tik nutapytą paveikslą pirmiausia kabinti vienuolyno koridoriuje, vėliau – bažnyčioje, šalia didžiojo altoriaus. Taip pat bus galimybė apžiūrėti kitas istorines erdves ir išgirsti jų istoriją – aplankyti bernardinių vienuolyną, susipažinti su Dievo Gailestingumo atvaizdo ikonografine kilme bei tolesne klajonių istorija.

Kviečiame su gidu apžiūrėti Vilniaus katedros požemius. Ši nematoma pastato dalis pristato šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, pastato kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijoms, archeologiniais radiniais, karališkuoju mauzoliejumi.

Šių dienų žmogus dažnai gyvena įsitempęs, siekdamas būti geras ir teisingas, bet neretai pamiršta gailestingumą – švelnų Dievo, kuris gydo, atleidžia ir atnaujina, žvilgsnį. Dirbtuvių dalyviai bus kviečiami į kelionę su Biblijos tekstais apie gailestingumą. Šios dirbtuvės – tai galimybė pamėginti įvairius būdus pažinti Dievo žodį – įsijaučiant į tekstą per savo kūną, judesį, kūrybinę veiklą, bendrystę.

Per šias dirbtuves susitiksime su Gailestinguoju Jėzumi, kuris eina mūsų pasitikti per savo atvaizdą – Dievo Gailestingumo paveikslą. Trokšdami patirti Dievo gailestingumą savo gyvenime melsimės, mąstysime, kartais pabūsime tyliai, giedosime. Šiose dirbtuvėse būsime kviečiami kontempliuoti Jėzų ir dėkoti už Jo gailestingumą mums. Maldą veda Gailestingojo Jėzaus seserys, į kongresą susirinkusios iš viso pasaulio (ZJSM).

Per dirbtuves galėsite aplankyti Švč. Trejybės bažnyčią Vilniuje ir susitikti su Bazilijonų ordino broliais. Jie papasakos apie bizantinės tradicijos Katalikų Bažnyčios tikėjimą bei paveldą ir pirmąjį kankinį už Bažnyčios vienybę po Bresto unijos – šv. Juozapatą Kuncevičių (1580–1623). Bresto unija, 1596 m. sudaryta tarp stačiatikių ir katalikų Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje, yra išskirtinis reiškinys. Taip bizantinės tradicijos Katalikų Bažnyčia atnaujino 1054 metais nutrauktą bendrystę su Romos Katalikų Bažnyčia.

Šios rekolekcinės dirbtuvės ves vidinio išgijimo link. Tai – maldos ir liudijimų bei dvasinių pokalbių laikas atsiremti į Gailestingojo Dievo meilę tiems, kurie kenčia nuo emocinių žaizdų ir negali už jas atleisti. Pats Kristus mūsų prašė dovanoti priešams. Jis atleido tiems, kurie jį nukryžiavo. Dirbtuvių viešnia – Charo Sauvage (Prancūzija), dirbtuves organizuoja ir veda Gerojo Samariečio bendruomenė.

Šios dirbtuvės – unikali galimybė kongreso dalyviams apmąstyti Kristaus kančią einant vieną didžiausių Europos kryžiaus kelių, kuris yra Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos teritorijoje. Šis Kryžiaus kelias – ne tik maldos kelionė prisimenant ir išgyvenat Kristaus kančią. Tai kartu yra sakralinis architektūrinis ansamblis. XVII a., atsidėkojant Viešpačiui už pergalę kare, nuspręsta Verkiuose įrengti Kalvarijas. Tiek Verkių apylinkių kalvos, pervadintos Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalnais, tiek upelis, priminęs per Jeruzalę tekantį Kedroną, puikiai tiko sakraliai vietai. Kryžiaus kelias kurtas kaip tikslus Jeruzalės atspindys, kad maldininkai, negalintys aplankyti Šventosios Žemės, atkartotų paskutinę Jėzaus kelionę.

Šios dirbtuvės tiesiogiai įtraukia į gailestingumo darbus. Socialinis centras „Betanija“ ir jame veikianti labdaros valgykla kasdien pamaitina apie 200 stokojančių ir alkstančių žmonių. Kviečiame kongreso dalyvius į kasdienę šio centro veiklą: maisto gaminimą, aplinkos ruošimą, susitikimą su alkstančiaisiais, jų maitinimą bei aptarnavimą, bendrystės bei liudijimų laiką.

Tai dviejų dalių dirbtuvės. Pirmoje dalyje siūlome susitikimą „Carito“ Motinos ir vaiko namuose, kuriuose visą parą teikiama pagalba vaikus auginančioms ir sudėtingose gyvenimo situacijose atsidūrusioms moterims: turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, patiriančioms smurtą, negebančioms gyventi savarankiškai, neturinčioms būsto ir pan. Per susitikimą dalyviai girdės liudijimus, susipažins su centro veikla. Antroje dalyje kongreso dalyviai turės unikalią galimybę aplankyti Šv. Faustinos namelį, kuriame sesuo Faustina gyveno nuo 1929 m. vasario 21 d. iki balandžio 11 d. ir nuo 1933 m. gegužės pabaigos iki 1936 m. kovo 21 d.

Šios dirbtuvės – maldos, susikaupimo, mąstymo bei klausymosi laikas. Jų metu br. Jokūbas Marija Goštautas OP mokys dalyvius melstis, pasakos apie maldos būdus, atskleis jos gelmę bei grožį. Tai dirbtuvės apie tikrą santykį su gailestinguoju Dievu. Kartu bus aptartos dirbtuvių vedėjo išleistos knygos: „Tylioji malda“ ir „Susitikimas“.

Šioje ekskursijoje bus supažindinama su pagrindiniais Vilniaus šventaisiais, pasakojama apie šventoves, susijusias su jų atminimu. Ekskursijos dalyviai gilinsis į šv. Kazimiero, pal. Jurgio Matulaičio, šv. Rapolo Kalinausko, pal. Kun. M. Sopočkos, šv. Andriejaus Babolos ir Šv. Juozapato istorijas.

Dvasinio palydėjimo šaknys siekia pirmuosius krikščionybės amžius. Dykumos tėvai ir motinos ieškojo patyrusių tikėjimo brolių ar seserų, su kuriais galėtų dalytis savo dvasinėmis kovomis, abejonėmis ir atradimais. Tai – Bažnyčios lobis, kuris ir šiandien gali tapti gyva dovana kiekvienam ieškančiam gilesnio santykio su Dievu. Kviečiame dirbtuvių dalyvius į maldos ir augimo erdvę, kuri kviečia sustoti, įsiklausyti, atpažinti ir augti. Dirbtuves veda ses. Bernadeta Mališkaitė SJE ir t. Vytautas Sadauskas SJ.

Šiuo pranešimu kviečiama į pal. Jurgio Matulaičio viziją vienuolijoms pažvelgti naujai — kaip į drąsią, giliai žmogišką ir aktualią žinią šiandienos pasauliui, kuriame žmogaus veidas dažnai lieka nematomas. Remiantis Emmanuelio Levino Kito veido etika ir popiežiaus Pranciškaus enciklikos Dilexit Nos įžvalgomis, bus atskleidžiama, kaip Matulaitis ragina moterų vienuolijas tapti širdimis, gebančiomis atpažinti Kristų vargstančiojo veide. Ši vienuolijų misija nėra praeities atgyvena, bet visuomenę gydanti jėga — jautri, drąsi ir kupina asimetriškos, atlygio nelaukiančios meilės. Tai kvietimas iš naujo atrasti vienuolinių bendruomenių balsą pasaulyje, kuriam labiausiai reikalinga reginti širdis. Dirbtuves veda ses. dr. Daiva K. Kuzmickaitė MVS.