Susitikimai mieste
2026-06-09

Susitikimo metu liudijimais ir patirtimi dalysis Vilniaus Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso darbuotojai ir savanoriai. Tai dirbtuvės apie atleidimo bei pagalbos kitam svarbą. Šis kelias laisvina iš pykčio ir skausmo, teikia vidinę ramybę, atnaujina dvasiškai.

Susitikimas-seminaras su Alfa kurso bei tarnystės „Divine Renovation“ įkūrėjais. Susitikimo tikslas – diskusija apie Bažnyčios misiją: kaip XXI a. auginti misionieriškus apaštalus.

Kviečiame su gidu apžiūrėti Vilniaus katedros požemius. Ši nematoma pastato dalis pristato šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, pastato kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijoms, archeologiniais radiniais, karališkuoju mauzoliejumi.

Šių dienų žmogus dažnai gyvena įsitempęs, siekdamas būti geras ir teisingas, bet neretai pamiršta gailestingumą – švelnų Dievo, kuris gydo, atleidžia ir atnaujina, žvilgsnį. Dirbtuvių dalyviai bus kviečiami į kelionę su Biblijos tekstais apie gailestingumą. Šios dirbtuvės – tai galimybė pamėginti įvairius būdus pažinti Dievo žodį – įsijaučiant į tekstą per savo kūną, judesį, kūrybinę veiklą, bendrystę.

Į užsiėmimą kviečiame vaikus iki 10 metų, tėvelius ir tikybos mokytojus bei katechetus, kurie norėtų išgirsti sesers Faustinos istoriją ir Gailestingumo žinią, papasakotą taikant „Godly play“ („Dieviškasis žaidimas“) metodą.

Tai žaidybinis istorijos pasakojimas, į kurį įtraukiami vaikai. Su jais svarstoma, kas Gailestingumo žinioje svarbiausia, kaip šiandien galime būti gailestingi ir kaip kurti Gailestingumo miestą. Vaikai atliks kūrybines užduotis, o suaugusiems užsiėmimo pabaigoje bus pristatytas pats metodas ir, norintiems jį taikyti savo veikloje, bus pateiktas užsiėmimo aprašymas. Dirbtuves veda ses. Danguolė Gervytė RA.

Viena Angelų seserų kongregacijos sesuo – Helena Rafaela Majewska – buvo Dievo išrinkta „užbaigti šv. Faustinos darbą“. Sekdami šios Vilniaus apaštalės pavyzdžiu – „nematomos pasauliui“, bet „pasipuošusios tikėjimu ir tarnyste“ – šiandien daugelis žmonių atranda tikėjimą Dievu arba jį pagilina. Kiti, iki šiol buvę abejingi ar nusivylę krikščionybe, ją atranda iš naujo per šios „pasauliui nematomos“ apaštalės iš Vilniaus, kuri „puošėsi Dievo gailestingumu“, liudijimą. Šios angeliškos mistikės palikti dvasiniai raštai ir jos tikėjimo bei gyvenimo pavyzdys gali tapti patikrintu evangelizacijos ir Bažnyčios atsinaujinimo keliu. Šios dirbtuvės – galimybė susipažinti su Helenos Rafaelos Majewskos istorija bei palikimu. Dirbtuves veda kun. dr. Michał Damazyn.

Fotografijų ekspozicija, atskleidžianti palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos gyvenimą ir misiją. Parodos stenduose pateikti QR kodai suteiks galimybę išgirsti pal. kun. Mykolo balsą.

Per šias dirbtuves susitiksime su Gailestinguoju Jėzumi, kuris eina mūsų pasitikti per savo atvaizdą – Dievo Gailestingumo paveikslą. Trokšdami patirti Dievo gailestingumą savo gyvenime melsimės, mąstysime, kartais pabūsime tyliai, giedosime. Šiose dirbtuvėse būsime kviečiami kontempliuoti Jėzų ir dėkoti už Jo gailestingumą mums. Maldą veda Gailestingojo Jėzaus seserys, į kongresą susirinkusios iš viso pasaulio (ZJSM).

Šv. Paulius gyveno turėdamas dyglį kūne. Tris kartus prašė Viešpaties išimti šį dyglį, bet nebuvo išklausytas. Tik girdėjo: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 12, 9). Nuo tada Pauliaus viduje vyko esminis virsmas. Jo pasaulėžiūra visiškai pasikeitė. Apaštalas ėmė džiaugtis savo silpnumu bei visokiomis priespaudomis.

Kokia silpnybė daro Paulių stiprų? Tai norėtume nagrinėti per šiuolaikiškesnį žodį „pažeidžiamumas“. Skaudi patirtis, bet ne bejėgystė – labiau savybė būti prieinamam. Būtent, kad artimo meilė ir juolab Dievo gailestingumas mus paveiktų, kito pasirinkimo nėra – tik eiti nepatogiu pažeidžiamumo keliu. Tuomet didžiulė stiprybė kyla iš tos vietos, kur skauda. Dirbtuves veda brolis Ivanas Demeure (Tiberiados bendruomenė) kartu su Renata ir Bjornu Johnu.

Šių laikų žmogus puoselėja nekintamus troškimus – būti mylimas, priimtas, užmegzti ir palaikyti prasmingą santykį. Pasaulio siūlomi pakaitalai gali trumpam užpildyti tuštumą, tačiau negydo, nes nepasiekia širdies gelmės. Tik Dievas iš vidaus pažįsta šiuos poreikius ir savo Artumu juos patenkina – gydydamas, atkurdamas ir sugrąžindamas gyvą viltį bei pasitikėjimą Juo. Dirbtuves veda bendruomenės „Kelionė“ atstovai.

Susitikime – diskusija apie šiuolaikinės kultūros ir visuomenės metamus iššūkius Bažnyčiai. Diskusiją moderuoja ir svečią kalbina dr. Saulius Matulevičius.

Per dirbtuves galėsite aplankyti Švč. Trejybės bažnyčią Vilniuje ir susitikti su Bazilijonų ordino broliais. Jie papasakos apie bizantinės tradicijos Katalikų Bažnyčios tikėjimą bei paveldą ir pirmąjį kankinį už Bažnyčios vienybę po Bresto unijos – šv. Juozapatą Kuncevičių (1580–1623). Bresto unija, 1596 m. sudaryta tarp stačiatikių ir katalikų Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje, yra išskirtinis reiškinys. Taip bizantinės tradicijos Katalikų Bažnyčia atnaujino 1054 metais nutrauktą bendrystę su Romos Katalikų Bažnyčia.

Šios rekolekcinės dirbtuvės ves vidinio išgijimo link. Tai – maldos ir liudijimų bei dvasinių pokalbių laikas atsiremti į Gailestingojo Dievo meilę tiems, kurie kenčia nuo emocinių žaizdų ir negali už jas atleisti. Pats Kristus mūsų prašė dovanoti priešams. Jis atleido tiems, kurie jį nukryžiavo. Dirbtuvių viešnia – ses. Benedikta Rollin RA, dirbtuves organizuoja ir veda Gerojo Samariečio bendruomenė.

Šios dirbtuvės – unikali galimybė kongreso dalyviams apmąstyti Kristaus kančią einant vieną didžiausių Europos kryžiaus kelių, kuris yra Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos teritorijoje. Šis Kryžiaus kelias – ne tik maldos kelionė prisimenant ir išgyvenat Kristaus kančią. Tai kartu yra sakralinis architektūrinis ansamblis. XVII a., atsidėkojant Viešpačiui už pergalę kare, nuspręsta Verkiuose įrengti Kalvarijas. Tiek Verkių apylinkių kalvos, pervadintos Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalnais, tiek upelis, priminęs per Jeruzalę tekantį Kedroną, puikiai tiko sakraliai vietai. Kryžiaus kelias kurtas kaip tikslus Jeruzalės atspindys, kad maldininkai, negalintys aplankyti Šventosios Žemės, atkartotų paskutinę Jėzaus kelionę.

Šios dirbtuvės tiesiogiai įtraukia į gailestingumo darbus. Socialinis centras „Betanija“ ir jame veikianti labdaros valgykla kasdien pamaitina apie 200 stokojančių ir alkstančių žmonių. Kviečiame kongreso dalyvius į kasdienę šio centro veiklą: maisto gaminimą, aplinkos ruošimą, susitikimą su alkstančiaisiais, jų maitinimą bei aptarnavimą, bendrystės bei liudijimų laiką.

Tai dviejų dalių dirbtuvės. Pirmoje dalyje siūlome susitikimą „Carito“ Motinos ir vaiko namuose, kuriuose visą parą teikiama pagalba vaikus auginančioms ir sudėtingose gyvenimo situacijose atsidūrusioms moterims: turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, patiriančioms smurtą, negebančioms gyventi savarankiškai, neturinčioms būsto ir pan. Per susitikimą dalyviai girdės liudijimus, susipažins su centro veikla. Antroje dalyje kongreso dalyviai turės unikalią galimybę aplankyti Šv. Faustinos namelį, kuriame sesuo Faustina gyveno nuo 1929 m. vasario 21 d. iki balandžio 11 d. ir nuo 1933 m. gegužės pabaigos iki 1936 m. kovo 21 d.

Gailestingumo misionieriai kunigai redemptoristai Peter Hertel, Rastislav Dluhý ir František Boldy dalysis apie savo tarnystės svarbą, grožį ir vaisius. Kunigai pasakos apie gailestingumo misionierių tarnystę, jau 10 metų popiežiaus Pranciškaus prašymu vykstančią bažnyčioje. Gailestingumo misionierių tarnystė pirmiausia yra gyvas ženklas, kad Tėvas priima visus, ieškančius Jo atleidimo. Tėvai redemptoristai atkreips dėmesį į tai, kad visų pakrikštytųjų pašaukimas – tapti gailestingumo tarnais.

Maldos dirbtuvės „Būk gailestingas sau“ – tai trumpas, bet intensyvus kelias nuo mano paties susikurto Dievo įvaizdžio prie Dievo, kurį mums apreiškia Jėzus. Remdamiesi Dievo žodžiu ir šv. Faustinos bei pal. kun. Mykolo Sopočkos dvasiniu paveldu žvelgsime, kaip priimti gailestingumą sau: nuo Evangelijos per atleidimą iki žodžių „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Šis praktinis susitikimas padeda atrasti, kad gailestingumas nėra tik gražus šūkis, bet konkretus vidinės kaitos kelias. Dirbtuvių dalyviai išvys ir parodą „Camino Misericordia“. Dirbtuves veda svečiai iš Lenkijos: kun. Mariusz Marszałek SAC ir kun. Maciej Książyk SAC.

Šioje ekskursijoje bus supažindinama su pagrindiniais Vilniaus šventaisiais, pasakojama apie šventoves, susijusias su jų atminimu. Ekskursijos dalyviai gilinsis į šv. Kazimiero, pal. Jurgio Matulaičio, šv. Rapolo Kalinausko, pal. Kun. M. Sopočkos, šv. Andriejaus Babolos ir Šv. Juozapato istorijas.

Pal. Jurgio gyvenime netrūko įtampą keliančių situacijų ir išgyvenimų. Vienas iš jo būdų įveikti sunkumus buvo žvilgsnis iš „amžinumos aukštybių“, leidęs turėti atjautos sau ir kitiems. Į šią temą pažvelgsime irper pal. Jurgio ir Prano Būčio bičiulystės prizmę, kurią galima apčiuopti jų tarpusavio laiškuose. Kartu su dalyviais ieškosime, kaip šiandien galėtume savo gyvenimui pritaikyti pal. Jurgio atjautos šaltinius, kad gailestingumas būtų apčiuopiamas tarp mūsų. Dirbtuves veda ses. Evelina Lavrinovičiūtė MVS.

Ligonių lankymas – iš Jėzaus Kristaus mokymo kylantis gailestingumo darbas kūnui ir sielai. Pirmieji krikščionys patarnavimą ligoniams suvokė kaip esminę artimo meilės išraišką, o šiais laikais tai – ypatingos svarbos naujosios evangelizacijos laukas, kuriame, pažadinti gailestingumo, kviečiami darbuotis visi: dvasininkai, pašvęstieji asmenys ir pasauliečiai. Liudydami Kristaus meilę kenčiantiems, ligonius lankantys savanoriai paruošia jų širdis gydančiam susitikimui su Viešpačiu per sakramentus. Paguodos teikiantis buvimas šalia, išklausymas, malda, katechezė – pagrindiniai būdai, kuriais savanoriai padeda ligoniams patirti Dievo artumą. Kokie šios savanorystės vaisiai ligoniams bei jų artimiesiems, savanoriams ir visos Bažnyčios misijai? Nuo ko pradėti, norint atsiliepti į paties Jėzaus prašymą lankyti Jį ligoniuose (plg. Mt 25, 36)? Santaros klinikose gydomų ligonių lankymo savanorystę pristatys Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas kun. Gabrielius Satkauskas; asmeniniais liudijimais bei patirtimis dalysis koplyčios savanoriai.

Santuoka – gyvenimo tikrovė, kurioje prireikia ir nemažai kūrybos, ir nemažai širdies jautrumo bei gailestingumo. Dirbtuvių vedėjas Lietuvos italas Gian Luca Demarko pasakos apie bendro gyvenimo spalvas, kai santuokoje susiduria skirtingos kultūros, lūkesčiai bei patirtys. Tai dirbtuvės apie gailestingumą, meilę, atsidavimą bei humorą statant šeimą.

Šios dirbtuvės – maldos, susikaupimo, mąstymo bei klausymo laikas. Jų metu br. Jokūbas Marija Goštautas OP mokys dalyvius melstis, pasakos apie maldos būdus, jos gelmę bei grožį. Tai dirbtuvės apie tikrą santykį su gailestinguoju Dievu. Čia bus aptartos ir dirbtuvių vedėjo išleistos knygos: „Tylioji malda“ bei „Susitikimas“.

Ši patyriminė paroda – unikali galimybė perteikti gailestingumo ir vilties žinią šiuolaikiškais būdais – per universalią vaizdų bei išgyvento tikėjimo kalbą. Tai – tiltas tarp meno ir dvasingumo, patirtis, galintisujaudinti širdis ir papasakoti apie Gailestingojo Kristaus Veido galią. Ši paroda siūlo vizualinę ir kontempliatyvią kelionę, kurios galutinis tikslas – naujai pažvelgti į Kristaus Veidą. 

Šiose dirbtuvėse kviečiame kongreso dalyvius į unikalią diskusijų panelę apie sielovados ir meno santykį „Veidai Veide“. Diskusijoje dalyvauja dr. Adriana Acutis.

Išmok UNESCO saugomą sutartinę su „Carito“ savanorių grupe „Trys kartos“. Net 37 metus savanoriaujanti karitietė Ona Danilienė, jos dukra „Carito“ savanorė Kristina Juškienė ir anūkė, taip pat karitietė muzikologė Kotryna Juškaitė iš Panevėžio rajono, Raguvos, ne tik kvies lietuviškai giedoti sutartines, pasakos, kodėl jos pripažintos visos žmonijos nematerialiuoju paveldu, bet ir per asmeninius liudijimus atskleis, kaip iš kartos į kartą perduodamas tikėjimas, kuris neįsivaizduojamas be gailestingumo darbų. Kokia pagalba buvo svarbiausia močiutės Onos vaikystėje ir kokia tada, kai ji įsitraukė į savanorystę Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę? Kokie vargo veidai ir veiksmingiausi pagalbos būdai šiandien?

Šias dirbtuves organizuoja bendruomenė „Aš Esu“. Dirbtuvėse kalbės ir profesine patirtimi dalysis gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras, šiuo metu vadovaujantis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centrui. Taip pat – Olegas Mackevič ir Tatjana Veromej – psichologai, azartinių lošimų priklausomybės specialistai, dirbantys Lošimų priežiūros tarnyboje. Jų specializacija – pagalbos teikimas asmenims, turintiems problemų dėl lošimo, ir jų artimiesiems. Sveikimą liudys: Žanas ir Lina (sveikstantis priklausomasis ir jo žmona), Arnoldas. Susitikimą moderuoja kun. Kęstutis Dvareckas, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš Esu“ vadovas.

T. Aldonas Gudaitis SJ ir t. Donatas Kuzmickas SJ kviečia kongreso dalyvius į dirbtuves, kuriose aptars Sutaikinimo sakramento svarbą asmens tikėjimo kelionėje ir dvasinio asmens statyboje. Sutaikinimo sakramentas – Dievo Gailestingumas čia ir dabar. Priimdami šį sakramentą esame kviečiami patirti gydančią bei atleidžiančią Dievo meilę ir išgyventi žmogaus orumą atstatantį Dievo gailestingumą.

Nuolat nuolankiai mus užtardama Marija veda Bažnyčią vis giliau į Dievo Gailestingumo slėpinį, kad kiekvienas žmogus galėtų patirti išganingą Kristaus meilę ir pats taptų gailestingumo įrankiu pasaulyje. Mūsų atsivėrimas Marijos užtarimo dovanai – tai galimybė bendradarbiauti su mūsų Motina ir tapti gailestingumo liudytojais kasdienybėje. Įsišakniję maldoje, ypač Rožinio slėpinių kontempliacijoje, ir pasitikėdami Dievo Motinos užtarimu esame kviečiami nešti gailestingumą kitiems konkrečiais meilės darbais, taip gyvenime įkūnydami Evangeliją.

Dirbtuvių vedėjai – teisėjų pora iš Škotijos Davidas ir Kathrine Mackie – ketina apžvelgti ir panagrinėti vaikystės traumų ir neigiamų vaikystės patirčių poveikį, pripažindami, kad daugelis – tikriausiai dauguma – asmenų prieš teismą stoja pirmiausia dėl gyvenimo patirčių, o ne dėl piktavališkumo.

Vedėjai taip pat diskutuos apie teigiamą potencialą padėti į baudžiamosios justicijos sistemą patekusiems žmonėms ir juos lydėti į atsivertimo bei atsinaujinimo kelią ypač per bendraamžių palaikymą ir mentorystę tų, kurie patys turi asmeninės patirties šioje sistemoje.

Vilniuje yra daugybė vietų, susijusių su Dievo Gailestingumo žinios perdavimu pasauliui, su šv. Faustina, pal. kun. M. Sopočka. Visas jas jungia piligriminis Gailestingumo kelias. Esate kviečiami patirti savąją piligrimystės istoriją Europoje labiausiai į šiaurės rytus nutolusioje katalikiškoje sostinėje. Sustokite ir pakelkite galvas: miesto centre bei senamiestyje – nesibaigianti keliaujančios Bažnyčios istorija. Palydėsime Jus.

Dirbtuvėse – įvairūs liudijimai ir susitikimai. Svečiuose – Sigita Moskovska, Kęstutis Kasperavičius, Paulius Šiaučiulis, Donatas Urbonas.

Kviečiame į patirtinę ekskursiją „Vilnius benamio akimis“, kurią ves benamystę patyręs žmogus. Tai galimybė išgirsti asmeninę patirtį, pamatyti miestą kitaip ir geriau suprasti benamystės realybę.

Kviečiame kongreso dalyvius į ekskursiją-piligrimystę autobusu. Aplankysime įspūdingiausias Vilniaus miesto šventoves: Šv. Faustinos namelį, baroko stebuklą – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią bei kitas Vilniaus šventoves.

Viso pasaulio jaunimą ir į katalikybę naujai atsivertusius tikinčiuosius traukia tradicinė liturgija. Šv. Onos bendruomenė supažindins Gailestingumo kongreso piligrimus su Tridentinių Mišių eiga ir simbolika. Gilinsimės į giedotinių (Missa cantata) ir skaitytinių (Missa lecta) šv. Mišių skirtumus, aptarsime šv. Mišių pagal 1962 m. mišiolą eigą: laiptų maldas, „Confiteor“ (nuodėmių išpažinimą), „Introit“, „Kyrie“, „Gloria“, kolektą, „Lectio“, gradualą, aleliuja, Evangelijos skaitymą, „Credo“, ofertoriumą, „secreta“, prefaciją, konsekraciją, Komuniją, postkomuniją, pabaigos Evangeliją, baigiamąsias maldas, antifonos giedojimą. Bus apžvelgtos šv. Mišių dalys, kai giedamas grigališkasis choralas. Liturginiame kalendoriuje gausu švenčių ir įvairių laikų, tačiau susitelksime tik į laiką po Sekminių. Po šv. Mišių – agapė, per kurią galima užduoti klausimų.